Kinijos bendrovė „DJI“, gaminanti filmavimui ir fotografavimui skirtus dronus, pristatė naują, ūkine veikla užsiimantiems asmenims skirtą skraidyklę, galinčią veikti sudėtingo reljefo laukuose ir gebančią padengti teritoriją 10 km spinduliu vienu įkrovimu.
Gamintojai teigia, jog naujasis drono modelis „Agras MG-1“ žemės ūkio sektoriaus patrauklumą pakels į naują lygį, kadangi skraidyklė galės tolygiai purkšti pasėlius, o ant jos sumontuotas radaras fiksuos esamą padėtį bei išlaikys įrenginį nustatytame aukštyje.
„DJI“ atstovų Lietuvoje įmonės „Promaksa“ vadovas Antanas Petrauskas teigia, kad dronas purkšti laukus galės nuo 40 iki 60 kartų greičiau nei rankiniu būdu, tad ūkine veikla užsiimantiems asmenims ji taps dar efektyvesne, o naujoji siūloma technologija sutaupys ir laiko, ir kaštų, skirtų greitai nusidėvinčios tradicinės įrangos priežiūrai. Be to, dronas vienu pakilimu gali išpurkšti iki 10 kg skysčių.
„Šiuo metu ūkininkai Lietuvoje laukų purškimui, paprastai, naudoja tik traktorius, tad užsienyje pristatyta naujovė neabejotinai galėtų tapti patrauklesne alternatyva, nes drono išlaikymas – kur kas pigesnis. Tiesa, skraidyklių naudojimas ūkiuose, nors ir retas, vis labiau plinta – fotografuojantys ir filmuojantys modeliai pasitelkiami tiriant apsėmimus, stebint pasėlius ir persėjant kultūras ten, kur matoma, jog kultūros auga rečiau“, – sako A. Petrauskas.
Vieno tokių žemės ūkio specialistų, UAB „Agra Corporation“ agronomo padėjėjo Modesto Žemaičio teigimu, dronų naudojimas jau dabar reikšmingai prisideda prie gaunamo pelno augimo, nes anksčiau laiku pastebėti retai augančių kultūrų plotus buvo itin sudėtinga. Ūkininkas pastebi, kad bepiločiai įrenginiai gali greitai išžvalgyti didelį pasėlių plotą ir įvertinti gamtos reiškinių ar žvėrių padaromą žalą, pasiekti sunkiai prieinamas vietas. 
„Atėjus pavasariui dronai padeda stebėti, kaip peržiemojo žiemkenčiai. Jei matome, kad pasėliai išretėję ir laukas netolygus ar buvo užmirkęs, galime juos atsėti vasarine kultūra. Juos pasitelkiame ir fiksuojant augalų tankumą, piktžoles ar vėjo išguldytus pasėlius vietose, kur prieiti patiems yra sudėtinga, kadangi drono fotografavimo ir filmavimo raiškos visiškai užtenka įvertinti pažeistų pasėlių plotą iš paukščio skrydžio. Kita dažnai ūkininkus užklumpanti bėda – pasėliais mintantys žvėrys, po kurių lieka tik įvertinti nuostolį. Jie maitinasi pamiškėse, toliau nuo kelio, tad pastebėti padarinius nėra paprasta. Su dronu tai padaryti galima kur kas lengviau ir greičiau“, – privalumus vardija M. Žemaitis.
Pasak jo, ūkiuose sparčiai plintantis „DJI Phantom 3“ dronas, apžvelgiantis laukus 2 km spinduliu, fotografuojantis 14 megapikselių raiška ir tiesiogiai vaizdą perduodantis jį valdančiam pilotui, reikšmingai keičia tradicinį ūkininkavimą ir tiki, jog ateityje daugelis ūkių savininkų naudos bepiločius įrenginius savo pasėlių stebėjimui.
„Atsiradus šioms skraidyklėms, ūkininkui nebereikia lipti į tręštuvą ar purkštuvą, kad galėtų apžiūrėti laukus, taigi sutaupoma laiko ir išlaidų. Specializuoti dronai, skirti žemės ūkiui, itin keičia tradicinį ūkininkavimą – turintys biomasės skaitytuvus ir azoto daviklių sistemas gali ženkliai prisidėti prie žemės tausojimo, mineralinių trąšų normos optimizavimo bei padidinti derlių“, – mano M. Žemaitis.
